Interviu su staliumi
Kas galėtų pagalvoti, kad mažo berniuko svajonė būtų – medžio centras. O štai Aurimo svajonė buvo būtent tokia. Jis nuo pat vaikystės labai mėgo dirbti su medžiu. O dabar ir toliau eina šiuo kaliu. Aurimas sutiko trumpai su mumis pasikalbėti apie tai.
Kaip nusprendei būti staliumi?
Kaip ir daugybei kitų žmonių, man įtaką labai padarė vaikystė. Ypatingai tie dalykai, kuriuos veikdavome su tėčiu. Mama labiau augino seseris, jas mokė ruošos virtuvėje, o aš standartiškai būdavau su tėčiu. Jis pats dirbo lentpjūvėje, taigi aš jau nuo mažų dienų uostau medienos dulkes. Man labai patikdavo purios skiedros, kurių krūvose žaisdavau dar būdamas kūdikis. Ne ką mažiau patiko ir mediniai žaislai, kurių tėtis padarydavo. Kaip žinia, vaikai kopijuoja tėvus, todėl ir tas faktas, kad aš tiesiog mokiausi to, ką darė tėvas, nieko nestebina. Būdamas 16, jau gerai žinojau, kad stosiu ne į kokią nors aukštąją mokyklą, o į profesinę, kur mokysiuosi medienos dirbimo technologijų.
Kokia šiuo metu staliaus, žmogaus, dirbančio su mediena, padėtis?
Įdomu tai, kad tuomet, prieš 15 metų, visi šeimos nariai kraipė galvomis ir liūdėjo, kad aš renkuosi tokį kelią. Tėvas gal ne, bet mama, tetos, giminės tikrai manė, kad čia yra kone gėda, jog aš renkuosi tokį kelią. Tėvas buvo nemokytas, tik 4 klases baigęs, dėl to jis tarsi neturėjo kito pasirinkimo. O štai į mane buvo dedamos viltys, kad vieną dieną išeisiu garbingai užsivožęs skrybėlę ir diplomą laikydamas rankoje, iš kokio universiteto. Tačiau įdomu tai, kad situacija visiškai pasikeitė. Dabar medžio centras yra pagarbos ir net dažnai pavydo vertas dalykas. Žmogaus rankų darbas, fizinė jėga yra kaip niekad gerai vertinama. Tai tapę tokiu dalyku, kuris pats svarbiausias žmonėms. Dabar tai labai pelninga rinka, nes niekas nebenori dirbti rankomis, visi mieliau sėdi prie kompiuterių.
Kokius medienos gaminius dažniausiai žmonės užsakinėja?
Būna visko, tokiomis bangomis. Kai madinga visas medinis interjeras, tai žmonėms ir laiptų, ir ištekintų turėklų, ir net liustrų medinių reikia. Ką jau kalbėti apie dailylentes, kuriomis puošiamas interjeras. Kitu metu pasidaro madinga tik kažkokios detalės, tada jas užsakinėja. Dabar populiarūs mažiau apdirbti, grubesni gaminiai.
Kokios šios rinkos perspektyvos?
Puikios, nes sintetika lengvai padaroma, pigi, o štai tikros natūralios žaliavos ir jos gaminiai tik brangsta.
Ačiū!